Per ilgalaikę transporto priemonių gamybos istoriją užvedimo raktai labai pasikeitė. Šiuo metu vartotojams yra prieinami technologiškiausi įrenginiai, leidžiantys atblokuoti automobilį ir distanciniu būdu paleisti variklį. Šiame straipsnyje yra išdėstyta užvedimo raktų evoliucija.
Vairuotojų dėmesiui
Pirmųjų automobilių, pagamintų XIX amžiaus pabaigoje, varikliai buvo užvedami rankenos pagalba. Užvedimo raktas atrodė kaip zigzago pavidalo rankena, kuri buvo įdedama į alkūninio veleno išdrožą ir pasukama, norint išprovokuoti pliūpsnį cilindruose. Tokios rankenos naudojimas reikalavo ne tik vairuotojo fizinės jėgos, bet ir rūpestingo darbo. Neretai po to, kai variklis užsivesdavo, laiku neištraukta rankena stipriai mušdavo automobilių savininkų pirštus.
20-aisiais XX amžiaus metais, išradus elektrinį starterį, automobiliuose buvo įrengiama standartinė uždegimo spynelė, ir variklio užvedimui užtekdavo panaudoti raktą. Tačiau zigzago pavidalo rankena dar keletą dešimtmečių buvo naudojama kaip atsarginė automobilio variklio užvedimo priemonė. Net iki 80-ųjų metų užvedimo raktas reikšmingai nesikeitė. Buvo modernizuojama tik rakto dantukų ir griovelių forma, kad būtų sunkiau jį padirbti.
Nuo 80-ųjų metų automobiliuose buvo pradėta įrengti identiškas uždegimo spyneles ir durų spyneles. Taigi, vairuotojas, pametęs raktą, negalės nei užvesti variklį, nei patekti į transporto priemonės saloną. Tokiu atveju transporto priemonės savininkams gali pagelbėti tik avarinis automobilio atrakinimas. 90-aisiais metais atsirado lustiniai raktai, kurių fizinio dublikato gamyba nebus naudinga nusikaltėliams, nes imobilizatorius užgesins variklį, jeigu bus bandoma pavogti transporto priemonę.
Šiuo metu vairuotojų tarpe yra labai populiarus variklio distancinis užvedimas, naudojant daugiafunkcinį signalizacijos pultelį. Kai kuriuose automobiliuose yra numatyta galimybė užvesti variklį paspaudus mygtuką „Start“, esantį transporto priemonės salone. Technologiškiausi automobilių modeliai leidžia užvesti variklį balso komandų pagalba.
